Sakykit nemalonius dalykus į akis

Viena Lietuvos žmonių problemų yra nekalbėti apie nieką ir sudirbinėti vienas kitą už nugaros, ir apsimetinėti tuo, kas nesi, ir aš manau, kad kaip tik čia yra ta vieta apie tai pakalbėti.

Net jeigu čia bus pernelyg panašu į autoterapinį tekstą. Tada atleiskit ir vis tiek skaitykit toliau.

Aš pats žinau, kad čia mano vienas blogiausių bruožų: nuryti ir patylėti, ir sukaupti ir nusimegzti keršto planą. Aš niekam neatleidžiu nuoskaudų ir, nepaisant to, kad patirtis man rodo visada kitaip, aš kaskart tikiu, kad galima nutylėti ir praeis. Niekada nepraeina.

Iš nutylėjimo paskui ateina didžiausi įžeidimai ir skausmingiausi žodžiai ir sugadinti santykiai. Psichopatams ateina laikas, kai jie nusipirka šaunamąjį ginklą ir atsilanko savo buvusioje mokykloje, kur ateina tragiškas atsiskaitymo laikas: pradeda švilpti kulkos. Švilpt pašvilpt pro ausis. Man iš nuoskaudų dar ateina temos geriems tekstams, išsiliejusios nuodingais ežerais, bet net geriausias rašymas nėra vertas, kad dėl jo save nuodytum.

Žinot, kokie būna populiarūs ir gerai skaitomi straipsniai apie visas nesąmones, kurias mums grūdo ir aiškino tėvai - apie visus tuos idiotizmus, kad negalima gulint skaityti, skaitant negalima valgyti, negalima saldumynų prieš rimtus patiekalus, negalima pavalgius plaukioti, negalima valgyti mėsos be duonos, vandens su ledu niekada negalima, kad gerklė neperšaltų, šaltų gėrimų negalima sušilus (kai jie skaniausi), reikia gerti šlykštų pieną, kad viskas kas neskaniausia yra sveikiausia ir reikia valgyti ir taip toliau? Tie rašymai populiarūs todėl, kad visi turi su tomis debilystėmis santykį. Nes visiems mums reikėdavo tylint visa tai išklausyti ir nesipriešinti. Mes visi tai darėme, vieni daugiau, kiti mažiau. Lietuviška idiotų runkelių moralė mokė nuolankumo ir neklausinėjimo. Mes kaupėm, kaupėm, kaupėm. Tai dabar sorry, kad prisikaupė. Tai nesistebėkit, kad dabar neatrodau labai geras savo vaikystės prisiminimams.

Apskritai, aš turbūt esu geriausias lietuviškai rašantis sąskaitų suvedinėtojas su praeities idiotizmais. Net jei kai kam nuo skauda.

Liaudies išmintis, tebūnie ji prakeikta, visą laiką, nepaliaujamai šlovina patylėjimą ir dar sako "duok durniui kelią". Už šitą reikėtų sakančiam duoti į galvą. Paskui pavyti ir vėl duoti. Apie tai daug rašiau. Duoti durniui kelią yra nusikaltimas sveikam protui ir žmogiškumui.

Žinote, kas dar nusipelnė ankstyvo vizito iš giltinės? Tie tėvai, kurie, vaikų klausinėjami, sakydavo "nežinau", nes neturėjo laiko ir noro aiškinti. Nors žinojo. (Jeigu tikrai nežinojo, tai šiaip idiotai, jų irgi negaila; jeigu negali vaikų klausimų atsakyti, tu esi per durnas, kad turėtum vaikų.)

Giltinės su buku, negaląstu dalgiu reikia tėvams, kurie, paklausti "kodėl?", atsakydavo "nes baigiasi raide L". Šituos turėjo ištikti staigus teisingumas iškart. Kodėl reikia buko dalgio? Kad mirtis būtų ilgesnė ir skausmingesnė, nes už tokį sakymą reikia tėvus čia pat vietoje, pagal galiojančius įstatymus, sterlizuoti. O paskui teigu ateina giltinė su dalge.

Liaudis moko klaikių, idiotiškų dalykų. Lietuvių liaudies pasakos detalizuoja atsilikusias, iškrypusias ir ritualizuotas bausmes priešams. Žinote, kodėl? Nes lietuvių liaudis išmintis ateina iš azijietiškos vergovės, lankstymosi prieš poną, ir iš esmės tai yra pamokymai, kaip būti geru kumečiu, geru chalopu, geru pono tarnu. Anglijoje, atėjusioje iš veidmainiškos šeimininko ir vergo dinamikos, net yra mokslas apie "managing your boss" - kaip būti pavaldiniu ir manipuliuoti savo šefu ir pasiekti sau geriausius rezultatus. Konvenciškai tai vadinama "lįsti į šikną viršininkui", tik yra gudriau struktūruota. Lietuviams labai patiktų, tik jie angliškai neskaito.

Dar Lietuvoje populiaru yra sakyti, kad su durniais nereikia ginčytis. Tas tiesa, laiko ginčams negalima gaišti (jeigu ką, viena didžiausių nesąmonių yra tikėjimas, kad ginčuose gimsta teisybė; argumentuota diskusija yra kvaila iliuzija - žmonės nekeičia nuomonių, tik protingi apsitarę mato jėgų išsidėstymą, galios balansą ir nekovoja mūšių, kurių negali laimėti, nes nuomonės niekas niekada nepakeičia).

Durniams reikia pasakyti, kad jie durniai, ir šluoti juos šalin. Nes jūs jų neperdarysit į protingus. Bet jie privalo žinoti, kad juos aplinkiniai laiko durniais. Nereikia jiems sudaryti iliuzijos, kad jiems viskas gerai. Kodėl taip be gailesčio? Pataupykite gailestį šuniukams ir kačiukams prieglaudose, nešvaistykite jo tiems, kam reikia, kad skaudėtų.

Pietinėse JAV valstijose dar neseniai galiojo pasiaiškinimas, ką nors nušovus "he needed killin'" ("jį reikėjo nušauti"), ir teismai tai priimdavo, kaip gynybą. Laimingi laikai. Durniams turi galioti teisybė, kad juos reikia informuoti. Kai žmogui dantų gydytojas randa ėduonį, jam apie tai pasako pacientui, nes kitaip būtų neetiška. Kai bendraujate su durniumi, ir jums aišku, kad jis durnius, informuokite jį, kad daugiau su juo nebendrausite, nes jis durnius, ir mandagiai atsisveikinkite. To reikalauja jūsų Hipokrato priesaika.

Ir apskritai, neapsimetinėkit, kad yra gerai ir patinka, kai negerai ir nepatinka. Sakykit aiškiai. Jei įsižeis, tai jų problema, be jūsų. Nueinat pas antros eilės tetą ir jums duoda kugelį, kurio jūs nekenčiate ir dar blogai iškeptas, nevalgykit jūs to kugelio, o jei dar paklaus, kodėl nevalgot, sakykit, kodėl: nes labai neskanus kugelis, teta. Gal kitą kartą jums nebeduos fakin kugelio.

Gali būti, kad daugeliui jūs pasirodysite nemalonus bitch, kuris "turėtų pasimokyti kultūros". Tegul. Mokytis kultūros dažniausiai siūlo visokios kikimoros ir burbantys diedai. Paklauskite jų, iš ko mokytis kultūros, ar tik ne iš tavęs, teta Raganilda? Priminkite tetai, kad ją paliko vyras ir suaugusi dukra jau treti metai su ja nenori susitikti - kažin kodėl, ar ne dėl tavo pačios charaktero ir kultūros? Kaip sakai, teta?

Nebijokite pasakyti giminėms ir draugams, kai jie nusišneka arba yra suπsti vatnikai. Nesislėpkite bailiai už aptakių, sakydami "nekalbėkim apie politiką". Pasakykite dėdei, kuris stumia fufelį, kad nereikia Lietuvai kariuomenės ir dar ką nors užmeta violetinio, kad jis yra vatnikas ir kad tokie, kaip jis, kenkia Lietuvai. "Aš manau, kad jūs vatnikas, dėde". Kai jūsų paklausia, kodėl jūs esate už Donaldą Trumpą, pasakykite "nes patinka, kai jis erzina kairuosius debilus ir manau, kad tvora JAV pietuose yra gera mintis". Blogiausia, kas gali atsitikti: jūsų daugiau neklausinės apie Donaldą Trumpą.

Pagaliau, toms iškvaišusioms senėms, kikimoroms-vatnikėms, kurios sveikina mulkinančius AI paveiksliukus su našlaičiais ir tortais, sako, kad Salomėja Nėris nekalta ir buvo suklaidinta bet vis tiek nuostabi poetė, gėrisi sovietinės Lietuvos fotonuotraukomis ir šika ant laisvos Lietuvos ir ant jaunimo reikia ne “leisti pasidžiaugti”, o sakyti ką galvoji. Jei tos čiučiundros yra įgalios ir veiksnios (o jos yra, kitaip joms neleistų balsuoti), jos ATSAKO už savo žodžius ir elgesius. Toksiniai vampyrai ir zombiai lipa ant galvos ir geria kraują, jei nedeklaruoji ir negini ribų.

Nepergyvenkite, kad su tokiu elgesiu negausite daug naujų draugų. Draugų, kiek reikia, jūs jau turite. Kretinų, kurie jus mylės už tai, kad veidmainiškai sakysite jiems saldžius melus, jums nereikia.

2018 - 2024